Ad copy

Kiekvieną kartą, kai pajudate ranka, pakylate nuo kėdės ar tiesiog mirktelite akimis — Jūsų kūnas ką tik sudegino mažą energijos dozę. Ir už didžiąją dalį tos energijos atsakinga viena maža molekulė, apie kurią kalbama jau dešimtmečius, dažniausiai sporto salės kontekste. Bet tai, kas iš tikrųjų vyksta organizme, su sporto sale neturi nieko bendro. Šiandien paaiškinsiu, kas yra kreatinas. Iš kur jis atsiranda, kaip veikia ir kodėl tai visiškai natūralus organizmo dalykas, o ne kažkas, ką reikėtų vartoti su atsargumu kaip vaistą. Pradėkime nuo paprasčiausio dalyko: kreatinas nėra svetimkūnis organizmui. Jūsų kūnas jį gamina pats — kepenyse, inkstuose ir kasoje. Tam naudojamos trys aminorūgštys, kurios natūraliai gaunamos su maistu: glicinas, argininas ir metioninas. Tai tos pačios aminorūgštys, kurias organizmas naudoja baltymų gamybai. Be to, kreatino gauname tiesiogiai su maistu — daugiausiai jo yra raudonoje mėsoje ir žuvyje. Taigi kiekvieną dieną, net jei niekada nesate girdėję žodžio kreatinas, Jūsų kūnas jį turi, gamina ir naudoja. Tai vyksta dabar, kol klausotės šio video. Prieš einant toliau — noriu paaiškinti vieną dažną painiavą. Kreatinas nėra hormonas. Jis nesiunčia organizmui jokių instrukcijų pakeisti hormonų gamybą. Kreatinas nėra steroidas. Steroidai veikia per hormonų receptorius ir keičia tai, kaip organizmas augina raumenis ar reguliuoja kitas funkcijas iš išorės. Kreatinas taip neveikia. Kreatinas nėra vaistas ar sintetinė medžiaga, kurios kūnas nepažįsta. Tai natūrali molekulė, kuri jau egzistuoja kiekvienoje Jūsų ląstelėje, nepriklausomai nuo to, ar vartojate jį papildomai, ar ne. Kitaip tariant: kai organizmas gauna daugiau kreatino, jis negauna naujos, nepažįstamos medžiagos, su kuria reikėtų susitvarkyti. Jis tiesiog gauna daugiau to, ką jau moka naudoti. Panašiai, kaip jei turėtumėte namuose šaldytuvą ir kažkas atneštų dar maisto — šaldytuvas nesikeičia, jis tiesiog turi daugiau, ką sudėti į jau egzistuojančias lentynas. Kad suprastume, kam reikalingas kreatinas, reikia suprasti vieną pagrindinę sąvoką — ATP. Kiekviena Jūsų kūno ląstelė turi savo energijos valiutą. Ji vadinasi ATP — adenozintrifosfatas. Sudėtingas pavadinimas, bet principas paprastas: tai molekulė, kuri moka už kiekvieną veiksmą organizme. Kai plaka širdis — moka ATP. Kai galvojate — moka ATP. Kai vaikštote, kvėpuojate, virškinate maistą, net kai tiesiog mirksite — visur tas pats mokėjimo įrankis. Žodis trifosfatas reiškia, kad šioje molekulėje yra trys fosfato dalelės, prijungtos prie pagrindinės dalies. Kai organizmui reikia energijos, jis atskiria vieną iš tų fosfato dalelių — ir būtent šio atskyrimo metu išsiskiria energija, kurią naudoja ląstelė. Atskyrus vieną fosfatą, ATP molekulė tampa ADP — adenozindifosfatu. Tiesiog liko dvi fosfato dalelės vietoj trijų. Tai tarsi pusiau išleista moneta — dalis vertės jau panaudota. Problema ta, kad ADP pati savaime nieko nebegali apmokėti. Norint vėl turėti pilnavertę energijos monetą, reikia tą trūkstamą fosfato dalelę kažkur gauti atgal. Štai čia ir įsijungia kreatinas. Apie du trečdaliai viso organizme esančio kreatino yra saugomi raumenyse specialia forma — kaip kreatinfosfatas. Tai kreatinas, prie kurio jau yra prisijungusi papildoma fosfato dalelė. Kai ADP stovi be fosfato ir laukia, kreatinfosfatas greitai atiduoda savo fosfato dalelę tiesiai ADP molekulei. ADP vėl tampa pilnaverte ATP — ir vėl gali apmokėti už kitą ląstelės veiksmą. Šis procesas vyksta nuolat, kelis kartus per sekundę, kiekvienoje raumenų ląstelėje, kol Jūs judate. Galima sakyti, kad kreatinas atlieka tarpininko vaidmenį — jis nesukuria naujos energijos iš nieko, bet padeda greičiau perduoti tą fosfato dalelę ten, kur jos labiausiai reikia tą sekundę. Kadangi didžioji dalis kreatino atsargų laikoma būtent raumenyse, raumenų ląstelės gali greičiausiai perkrauti savo ATP atsargas, kai jų prireikia staiga ir intensyviai — pavyzdžiui, keliant ką nors sunkaus, greitai užlipant laiptais ar staiga pasilenkiant. Moksliniai tyrimai šioje srityje yra vieni nuosekliausių visoje papildų industrijoje. Stebėta, kad žmonės, kurių raumenyse yra daugiau kreatino atsargų, sugeba atlikti daugiau pasikartojančių, trumpų ir intensyvių judesių, nei tie, kurių atsargos mažesnės. Taip pat fiksuojamas šiek tiek greitesnis atsistatymas po fizinio krūvio ir mažesnis raumenų pažeidimo lygis po intensyvios veiklos. Svarbu suprasti: tai nereiškia, kad kreatinas sukuria raumenis ar jėgą iš nieko. Jis tiesiog leidžia esamai energijos sistemai dirbti šiek tiek efektyviau ir ilgiau, prieš jai pritrūkstant degalų. ATP–ADP sistema veikia visose kūno ląstelėse, ne tik raumenyse. Tai reiškia, kad ten, kur ląstelei reikia daug energijos greitai, kreatino vaidmuo gali būti svarbus ir kitur. Du pavyzdžiai, kuriuos šiuo metu intensyviai tiria mokslininkai: smegenys ir širdis. Smegenys yra vienas energingiausiai dirbančių organų visame kūne, nors sveria tik nedidelę dalį viso kūno svorio. Tyrėjai analizuoja, ar didesnis kreatino kiekis smegenų ląstelėse gali būti susijęs su geresniu protiniu atsparumu nuovargiui, ypač situacijose, kai smegenims tenka dirbti su mažesniu deguonies ar miego kiekiu. Širdis taip pat nuolat naudoja didžiulius energijos kiekius, nes tai raumuo, kuris niekada nesustoja. Mokslininkai tiria, ar kreatino sistema gali turėti reikšmės širdies raumens energijos tiekimui streso ar didelio krūvio sąlygomis. Svarbu pasakyti aiškiai: šios sritys vis dar tiriamos, ir tai nėra galutinai įrodyti ar oficialiai patvirtinti teiginiai. Tačiau tai parodo, kad kreatino vaidmuo organizme yra platesnis, nei vien tik raumenų jėga. Natūralus organizmo kreatino ir bendros raumenų energijos sistemos efektyvumas linkęs palaipsniui mažėti su amžiumi — lygiai taip pat, kaip natūraliai mažėja raumenų masė ar bendras energijos lygis. Tai nėra liga ar sutrikimas. Tai natūralus, laipsniškas procesas, vykstantis kiekvienam žmogui. Būtent dėl to ši tema dažnai aptariama kalbant apie sveiką senėjimą — ne todėl, kad kažkas sugenda, o todėl, kad sistema, kuri visada dirbo automatiškai, su laiku tiesiog dirba šiek tiek lėčiau. Kadangi kreatinas dažnai siejamas su sporto sale ir kultūrizmu, apie jį susiformavo nemažai mitų. Pirmas mitas — kad kreatinas sulaiko vandenį ir dėl to žmogus pabrinksta. Iš tikrųjų kreatinas gali šiek tiek padidinti vandens kiekį raumenų ląstelių viduje — bet tai yra normalus, sveikas procesas, vykstantis ląstelės lygmenyje, o ne paviršinis patinimas. Antras mitas — kad kreatinas yra kažkas panašaus į hormonus ar steroidus, kurie pakeičia organizmo veikimą iš išorės. Kaip jau minėjau, tai netiesa: kreatinas yra molekulė, kurią organizmas jau gamina ir naudoja kasdien, nepriklausomai nuo to, ar ji gaunama papildomai. Trečias mitas — kad tai tinka tik jauniems, treniruojantiems sportininkams. Iš tikrųjų energijos sistema, apie kurią kalbėjome — ATP, ADP ir kreatinfosfatas — veikia kiekviename žmoguje, kiekvieno amžiaus, nepriklausomai nuo to, ar jis sportuoja, ar ne. Vienas iš ilgiausiai ir nuosekliausiai tiriamų papildų pasaulyje — būtent kreatinas. Per dešimtmečius atlikta dešimtys tyrimų, nagrinėjančių jo saugumą įvairiose amžiaus grupėse ir vartojimo trukmėse, ir reikšmingų neigiamų poveikių mokslinėje literatūroje neužfiksuota. Taigi, jeigu reikėtų viską sutalpinti į vieną sakinį: kreatinas — tai nedidelė molekulė, kurią Jūsų kūnas jau gamina pats, ir kurios pagrindinė užduotis — padėti greičiau perkrauti energijos sistemą tose ląstelėse, kurioms energijos reikia greitai ir dažnai. Tai nėra hormonas. Tai nėra steroidas. Tai nėra kažkas, ko organizmas nepažįsta. Tai dalis natūralios biologijos, kuri veikia kiekviename iš mūsų, kiekvieną dieną — nepriklausomai nuo to, ar apie tai kada nors girdėjome. - Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbiausia geros savijautos ir sveikatos pagrindas – visavertė ir subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas bei sveikas gyvenimo būdas. Maisto papildai skirti papildyti mitybą, tačiau jie nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos bei sveiko gyvenimo būdo. Mes nesame gydytojai ar sveikatos priežiūros specialistai, todėl rekomenduojame rūpimus klausimus aptarti su savo gydytoju ar kitu sveikatos specialistu, atlikti reikalingus tyrimus ir sprendimus dėl savo sveikatos priimti individualiai bei atsakingai.